Gailestingumo kongresas. Kas tai?
Gailestingumo kongresas buvo 1872 m. surengta tarptautinė konferencija, kurios tikslas buvo sukurti tarptautinių taisyklių ir nuostatų, skirtų humaniškam elgesiui su karo belaisviais, sistemą. Ją sušaukė Šveicarijos vyriausybė, kuri jau seniai pasisakė už tarptautinę humanitarinę teisę. Konferencijoje dalyvavo keturiolikos šalių, tarp jų Austrijos-Vengrijos, Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Prancūzijos, atstovai.
Gailestingumo kongrese delegatai diskutavo įvairiomis temomis, susijusiomis su kalinių teisėmis ir humanišku elgesiu su jais. Tai buvo tokios temos kaip kalinių apsauga nuo fizinio smurto, tinkamos kalinių gyvenimo sąlygos, galimybė gauti medicininę priežiūrą ir taisyklės bei reglamentai, susiję su humanišku elgesiu karo metu. Kongrese taip pat diskutuota apie tarptautinės komisijos, kuri tirtų ir teiktų ataskaitas apie piktnaudžiavimą kaliniais, įsteigimą, taip pat apie centrinio biuro, kuris keistųsi informacija apie karo belaisvius, sukūrimą.
Konferencijos pabaigoje delegatai paskelbė baigiamąją deklaraciją, į kurią įtraukė daugelį taisyklių, aptartų per svarstymus. Pasirašiusios šalys priėmė šias taisykles ir pažadėjo jų laikytis elgdamosi su karo belaisviais.
Gailestingumo kongresas buvo svarbus įvykis tarptautinės humanitarinės teisės istorijoje. Jis tapo svarbiu žingsniu nustatant universalius belaisvių teisių ir humaniško elgesio su jais standartus, kuriais iki šiol grindžiami tarptautiniai įstatymai. Šios konferencijos rezultatas buvo ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus įkūrimas 1863 m., kuris ir šiandien tebėra svarbi humanitarinė jėga.
Gailestingumo kongreso palikimas iki šiol jaučiamas tarptautinėje teisėje ir politikoje, susijusioje su kalinių teisėmis ir humanišku elgesiu su jais. Jo įtaka matoma dabartinėse taisyklėse, pavyzdžiui, Ženevos konvencijose ir kitose nuo to laiko sudarytose tarptautinėse sutartyse. Jos poveikis taip pat matomas tokių organizacijų kaip Tarptautinis Raudonojo Kryžiaus komitetas, kuris siekia užtikrinti, kad su karo belaisviais būtų elgiamasi pagal tarptautinius humaniško elgesio standartus, veikloje. Gailestingumo kongresas buvo svarbus žingsnis kuriant tarptautinius įstatymus, susijusius su žmogaus teisėmis ir humanišku elgesiu su kaliniais.
Gailestingumo kongresas buvo novatoriškas įvykis, sudaręs sąlygas būsimoms tarptautinėms deryboms ir susitarimams dėl žmogaus teisių ir humaniško elgesio su karo belaisviais. Jo palikimas tebėra gyvas ir šiandien tarptautiniuose įstatymuose, sutartyse ir organizacijose, skirtose žmogaus teisių apsaugai ir skatinimui. Šioje konferencijoje nustatyti principai tebėra svarbi tarptautinės teisės ir humanistikos dalis.
